Bent valandai grįžkim atgal Songtext
von Marijonas Mikutavičius

Jei galima, dabar pradėsiu
Be kozirių, su tuščia korta
Žaidimą žaisim dviese
Iš visko, paskutinį kartą

Aš dabar paleisiu kryžius
Aš turiu piktą ranką
Aš šiandien pasiryžus
Smaugt, tave statyt į kampą

Tai paleisk, nebijok mane skaudint
Nes aš skaudint tavęs nebijau
Tada paklausyk, kaip nerimas rauda
Virš mūsų dviejų, kai nežinom, kur eiti toliau

Tavo balsas neapykanta lūžta
Namuose, kuriuos mums išrinkai
Tavo mėtomos vazos sudūžta
Virš tos jūros, kurią mums tada nutapei


Šitaip dūžta į gabalus viltys
Ir išnyksta švelnumas kaip dūmai
Kai nėra jau ką saugot, yra ką dalintis
Skyla pusiau šalti gintariniai rūmai

Tau ir man reiktų gal
Viską atsukti atgal
Palaukti, kol pyktis praeis
Nes niekas tavęs nepakeis
Tau ir man reiktų gal
Bent valandai grįžti atgal
Palaukti, kol pyktis praeis
Nes niekada niekas daugiau
Niekas tavęs nepakeis

Ir kaip mes iki to priėjom, kaip priaugom?
Viens kitą žudom ir vėl viens kitą slaugom
Kada liečiam, mes gydom arba žeidžiam
Kada siekiam, mes mylim arba žaidžiam
Aš tave skaudžiai
Aš tave meiliai
Aš tave bučiniais
Aš tave peiliais
Vienas kito maldaujam nutilt
Nes degina šiurpas taip stipriai, kad norisi mirt


Tau ir man reiktų gal
Viską atsukti atgal
Palaukti, kol pyktis praeis
Nes niekas tavęs nepakeis
Tau ir man reiktų gal
Bent valandai grįžti atgal
Palaukti, kol pyktis praeis
Nes niekada niekas daugiau
Niekas tavęs nepakeis

Niekas tavęs nepakeis

Niekada niekas daugiau
Niekas tavęs nepakeis