Žuvelis žvejys (M.Martinaitis) Songtext
von Vytautas Kernagis

Dyžė žuvelis asfaltu
Per mėlynus griežčių laukus
Galvodamas apie mergaitę
Džiaustančią puodus ant kėglių
Lanksčią lyg katę, mm-mm

Pardavė žuvį miestely
Pirko velveto kepurę
Tikro velveto kepurę
Su snapeliu ir saga

Už likusius pirko alaus
Ir apsisuko galva

Ir uždainavo žuvelis
Pačiam net graudu pasidarė
Ir baisiai pagailo savęs
Dainuojančio šitaip gražiai

Ir jis jau galvojo
Pamačius velveto kepurę
Tikro velveto kepurę
Viską pamirš jinai


Ir pamylės tik žuvelį
Ir ais jie abu į klojimą
Ristis žemyn nuo šiaudų
Ir ais jie abu į klojimą
Ristis žemyn nuo šiaudų
Nuo šiaudų, nuo šiaudų, nuo šiaudų

Ir atmušė kojas žuvelis
Atsisėdęs ant griovio, užmigo

Ir Dievas atėjo
Per mėlynus griežčių laukus
Tyliai priėjo ir garsiai sušuko: "Žmogau!
Žmogau, tau už žodį
Reikės atsakyt kaip už daiktą!
Žmogau, tau už žodį
Reikės atsakyt kaip už daiktą!"

Bet Dievas, savęs nebsupratęs
Baisiai nuliūdo
Pamatė velveto kepurę
Tikro velveto kepurę
Su snapeliu ir saga, mm-mmm

Ir tarė jam Dievas
"Žuveli
Kam tau kepurė, žuveli?
Man tu ją atiduok


Ji neis su tavim į klojimą
Jai girdint, šitaip gražiai
Padainuot neišdrįsi
Ir bus tik liūdniau ir liūdniau
Ir bus tik liūdniau ir liūdniau
Ir bus tik liūdniau ir liūdniau
Bus tik liūdniau"

Ir tarė žuvelis
"Tikrai, mano Dieve
Paimk tu velveto kepurę
Nes aš juk tikrai neišdrįsiu
Ką nors padarysiu baisaus"

Ir Dievas nuėjo per griežčius
Žuvelis pasuko atgal
Gailėdamas, gailėdamas
Gailėdamas, gailėdamas
Gailėdamas baisiai savęs
Dainuojančio šitaip gražiai