Margi sakalai (V.Mykolaitis-Putinas) Songtext
von Vytautas Kernagis

Lydėdami gęstančią žara vėlai
Į dangų pakilo margi sakalai
Paniekinę žemės vylingus sapnus
Padangėje išskleidė savo sparnus

Ir tarė margieji: negrįšim į žemę
Kol josios kalnai ir pakalnės aptemę
Sapnai ir šešėliai padangėse mums
Šviesiųjų į saulę kelių, kelių nebedrums, nebedrums

Mes skaisčiąją saulę dangum pasiviję
Iš josios vainiko nuskinsim leliją
Ir miegančios žemės laukus ir uolynus
Paversime žėrinčiais saulės gėlynais


Ir tarė margieji, suplojo sparnais
Tolyn ir aukštyn, kolei kraujas užkais
Svajotosios saulės ieškota liepsna
Ir žemei užgims pranašauta diena
O diena, o diena

Bet štai rytuose jau nuraudo dangus
Ir nušvietė saulė uolas ir laukus
Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai
Negrįžo į žemę margi sakalai

Negrįžo į žemę margi sakalai
Negrįžo į žemę margi sakalai
Broleliai negrįžo į žemę margi sakalai
Broleliai negrįžo