Žmogus velniškai bijantis stebuklo Songtext
von Lilas ir Innomine

Aš nežinau, kur yra laisvė
Pasiklystu, ką vadint namais
Kur dingo tie visi
Dėl kurių tikiu vienetais, netikiu būriais

Aš nežinau, kur yra laisvė, kur yra pradžia
Lyg ir čia, bet jei čia - tai mano laisvė kartais kurčia
Aš nežinau, kaip ji atrodo
Ar ji šalia septintą ryto, kai kava, liftas, apačia
Ar jos yra tarp šių faktūrų
Agentūrų, cenzūrų, kupiūrų, fotogeniškų figūrų
Ar ji suspėja paskui
Kai 140 trasoj, pravertais langais
Vilnius - Kaunas, daužant bass′ui


Ar ji šlykštisi tom dienom, kai nekenčiu savęs
Ar ji pakenčia mane, kai pats - negaliu pakęst
Nežinau, net ką vadint namais
O taip atrodė - paeis
Ir jau ne laikas rūpintis
Žmogum, prieš laiką klūpantis
O tu vis dar nespėji
Ir vis dar skubantis
Žmogus - apatija
Žmogus, norai kuklūs
Žmogus, velniškai bijantis stebuklo

Aš nežinau, kur yra laisvė
Pasiklystu, ką vadint namais
Kur dingo tie visi
Dėl kurių tikiu vienetais, netikiu būriais
Aš nežinau, kur yra laisvė
Pasiklystu, ką vadint namais
Kur dingo tie visi
Tikiu vienetais, netikiu būriais

Aš nežinau, kur yra laisvė
Galbūt esi tu jos pradžia
Kartais namai toli
Kartais namai lyg ir čia
Pasaulis už lango
Pusė stiklinės viskio
Aš taip ieškojau
Aš taip ieškojau
Bet taip neradau to visko


Tarp chaoso ir laimės be proto
Bestseller'ių neparašytų, neparduotų
Sustos laikrodžiai, ištiksės ruduo
Išduos, koks buvo mano vaidmuo
Aš nežinau, kur yra laisvė
Ar išsigąsiu ją sutikus
Bijau, kad suprasiu tik viena likus

Aš nežinau, kur yra laisvė
Pasiklystu, ką vadint namais
Kur dingo tie visi
Dėl kurių tikiu vienetais, netikiu būriais