Bilietas dviems Songtext
von Lilas ir Innomine
Bilietas dviems Songtext
Jie žino mane kaip maža alchaša,
Tegul žino eina jie naxui,
Buvau drąsus prisipažinęs paranoja,
Tikrai prasidėjo tik tik sustojus.
Nebiliai nekalba, nebilių neklauso,
Ir tai viskas ką mačiau, nuo stogo devinaukščio,
Manęs ten nėra, geriau būtu ir nebūta.
Su chebra nesijuoktume dabar iš centro zagmotų,
Veidas tik nuotraukoj, vardas pasenus,
Tas pakito, bet vedą vis dar pas ją.
Prisiekiu, ateis laikais kai šitos rankos pasieks,
Iš nulio į viską į dabartį iš ex.
Maniau taip būna, tik aktoriams ir tik romanuose,
Kaži ką jie čia pamiršo šiuose barakuose,
Lilai kas daros? Girdėjau čia tiesa,
Huj čia tiesa, Lilui jau senai pyzda.
Aš iš niekur nebėrą ką prarast, nėra ką prarast
Iš nieko nebėra kam įrodyt.
Bet aš turiu bilietą, bilietą dviem,
Išvažiuojam tuščiom tiesiog kaip stovi metų keliem,
Be vietų, be datų, be adresų, be mantos,
Sugalvosim ten prie arbatos.
Bet aš turiu bilietą, bilietą dviem,
Išvažiuojam tuščiom tiesiog kaip stovi metų keliem,
Be vietų, be datų, kam tau,
Dvies toli toli, būtu pizdą ta.
Nuoširdžiai nežinau tai buvo sapnas ar gliukas,
Bet aš mačiau save su prikabintu numeriuku.
Aplink nepažįstami nors veidai matyti,
Bandau nerišliai pasakot, bet jie neklauso negirdi.
Aiškina, nesiparink vieta rezervuota,
Keliausi patogiai viskas įskaičiuota.
Baigia kalba pagarbiai, pasirašo snobais,
Dabar siunčiu juos naxui išvadinęs dalbajobais.
Prieš atvažiuojant mentams šoksiu ant jų lavonų,
Nes nepaverst tiems slabakams manęs savo klonu.
Galiu užkliųt sūkai kas trečiai atlaikys pečiai,
Jei nepastebėjai primenu jobanas konkrečiai.
Kaip nekaltas tas šūdas pavertęs patį šūdu,
Išsišiepęs tu turi ble koldona klubo,
Neblogas aktorius, taip naxui tikras mimas.
Mielai pabendraučiau, bet velniškai troškina.
Ir tebunie, padusiu pats nuo savęs rūsį tam,
Aš nedalinsiu šitam jokiam supistam.
Debilui, nesuprast kas, kai tie jie ir esi būtent, būtent pats.
Aš iš niekur nebėrą ką prarast, nėra ką prarast
Iš nieko nebėra kam įrodyt.
Tegul žino eina jie naxui,
Buvau drąsus prisipažinęs paranoja,
Tikrai prasidėjo tik tik sustojus.
Nebiliai nekalba, nebilių neklauso,
Ir tai viskas ką mačiau, nuo stogo devinaukščio,
Manęs ten nėra, geriau būtu ir nebūta.
Su chebra nesijuoktume dabar iš centro zagmotų,
Veidas tik nuotraukoj, vardas pasenus,
Tas pakito, bet vedą vis dar pas ją.
Prisiekiu, ateis laikais kai šitos rankos pasieks,
Iš nulio į viską į dabartį iš ex.
Maniau taip būna, tik aktoriams ir tik romanuose,
Kaži ką jie čia pamiršo šiuose barakuose,
Lilai kas daros? Girdėjau čia tiesa,
Huj čia tiesa, Lilui jau senai pyzda.
Aš iš niekur nebėrą ką prarast, nėra ką prarast
Iš nieko nebėra kam įrodyt.
Bet aš turiu bilietą, bilietą dviem,
Išvažiuojam tuščiom tiesiog kaip stovi metų keliem,
Be vietų, be datų, be adresų, be mantos,
Sugalvosim ten prie arbatos.
Bet aš turiu bilietą, bilietą dviem,
Išvažiuojam tuščiom tiesiog kaip stovi metų keliem,
Be vietų, be datų, kam tau,
Dvies toli toli, būtu pizdą ta.
Nuoširdžiai nežinau tai buvo sapnas ar gliukas,
Bet aš mačiau save su prikabintu numeriuku.
Aplink nepažįstami nors veidai matyti,
Bandau nerišliai pasakot, bet jie neklauso negirdi.
Aiškina, nesiparink vieta rezervuota,
Keliausi patogiai viskas įskaičiuota.
Baigia kalba pagarbiai, pasirašo snobais,
Dabar siunčiu juos naxui išvadinęs dalbajobais.
Prieš atvažiuojant mentams šoksiu ant jų lavonų,
Nes nepaverst tiems slabakams manęs savo klonu.
Galiu užkliųt sūkai kas trečiai atlaikys pečiai,
Jei nepastebėjai primenu jobanas konkrečiai.
Kaip nekaltas tas šūdas pavertęs patį šūdu,
Išsišiepęs tu turi ble koldona klubo,
Neblogas aktorius, taip naxui tikras mimas.
Mielai pabendraučiau, bet velniškai troškina.
Ir tebunie, padusiu pats nuo savęs rūsį tam,
Aš nedalinsiu šitam jokiam supistam.
Debilui, nesuprast kas, kai tie jie ir esi būtent, būtent pats.
Aš iš niekur nebėrą ką prarast, nėra ką prarast
Iš nieko nebėra kam įrodyt.
Writer(s): Konstantinas Kiveris, Rolandas Venckys Lyrics powered by www.musixmatch.com