Melancholija Songtext
von Ieva Narkutė

Melancholijos, čia per daug melancholijos
Ar neatrodo tau, kad ir vėl mes į ją vyniojamės?
Čia ne poezija, čia paprastas tekstas
Ir kuo man nejaukiau, tuo kiti labiau mėgsta

Aš išgalvojau tave
Išgalvojau santykius mūsų
Išgalvojau, kad palieki ją ir mano būsi
Išgalvojau tau ginklą
Sukūriau tau nuodą
Ir staigmena aš būsiu paskutinė tavo lovoj

Žmonėms patinka atvirai
Žmonėms patinka kūnas
Tikri tikri, tikri jausmai
Tiktai tegu jie gražūs būna
Dar patinka mums neabejot pasirinkimais
Net jei renkamės kasnakt duris
Be išėjimo


Melancholijos, čia per daug melancholijos
Melancholijos, čia per daug melancholijos
Tas tavo žvilgsnis į tolį mane vilioja, nes
Aš netapau atspari per metų penkiolika net

Tai melancholijai tavo (tavo, tavo, tavo...)
Tai melancholijai tavo (tavo, tavo, tavo...)
Tai melancholijai tavo (tavo, tavo, tavo...)
Duok ją man užsiklot

Melancholijos, čia per daug melancholijos
Mes tik joje viens kitą atpažįstam
Beveik užuodžiame
Ištirpsta staigiai visi tikri įpareigojimai
Aš jau kažkur mačiau tai
Be ironijos

Aš tik per liūdesį tave jaučiu
Girdžiu tik per minorą
Negalvoju net, kokių spalvų
Tu man nerodai
Čia istorija tokia, kur niekas niekur nekeliauja
Užsidaro kambary ir suka dainą vėl iš naujo


Mums patinka atvirai
Mums patinka kūnas
Tikri tikri, tikri jausmai
Tiktai tegu jie gražūs būna
Dar patinka mums neabejot pasirinkimais
Net jei renkamės kasnakt duris
Be išėjimo

Melancholijos, čia per daug melancholijos
Melancholijos, čia per daug melancholijos
Tas tavo žvilgsnis į tolį mane vilioja, nes
Aš netapau atspari per metų penkiolika net

Tai melancholijai tavo
Tai melancholijai tavo
Tai melancholijai tavo
Duok ja man užsiklot
Ta melancholija savo