Rytojui reikia nedaug... Songtext
von G&G Sindikatas

Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

Viskas turi savo vietą
Taip sakoma, turi būti vienąkart padėta
Gali būti
Bet, deja, ne viskas yra taip, kaip turėtų būti
Kartais slysti ir labirinte pasiklysti


Kažkada maniau kad teisybės nėra
Aplinkui tik tuštuma
Pilki žmonės kas sau ir tiek
Jokios harmonijos
Vieni kiti save vis tiek
Pamačiau kitą medalio pusę

Kaip Svaras sako - dalinkimės per pusę
Bus lengviau pereiti ugnį tą, per kurią einam visi
Tik ji dega skirtingai
Vienam arti, kitam toli
Nesvarbu, ji gi svarbi kiekvienam savaip
Tau vienaip, man kitaip
Neteisybės daug, sutinku, taip
Ji supa visada, kur bebūtum, bet kada
Tarsi šešėlis slenka paskui tave

Tu bandyk užsimerkti
Savo sielą atmerkti
Pažiūrėk į saulę - ji dega danguje
Bet šešėlis išnykęs, jis išgaravo iš čia

Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps


Truputį labiau geras, truputį mažiau blogas
Aukščiau lubos, mažiau skylėtas stogas
Truputį mažiau priešas, truputį daugiau brolis
Truputį labiau kilęs, mažiau puolęs
Truputį daugiau jausmo, truputį mažiau skausmo
Baimė atsitraukia ir nebe taip kausto
Truputį mažiau gėda, truputį mažiau ėda
Tuos, kurie tiki, todėl išlieka, nepabėga

Aš juos mačiau (nepabėga)
Būna sunku, tačiau (nepabėga)
Taip, jie dega greičiau, tačiau (nepabėga)
Nepabėga

Aš juos mačiau (nepabėga)
Būna sunku, tačiau (nepabėga)
Taip, jie dega greičiau, tačiau (nepabėga)
Nepabėga

Vakare man būna liūdna, kada tyla sprogdina ausis
Tamsa užspaudžia akis
Užtušuoti langai
Akvarele nuspalvoti jausmai
Priklijuotos šypsenos ant stiklo lūpų dažais
Užrašyti žodžiai į viršų pakyla, prisipildo
Išsipučia žemyn
Krisdami prispaudžia
Atsitrenkdami į tylą
Smulkiai kaip stiklas į mažus gabalėlius subyra

Aš juos renku
Kaip mozaiką dėlioju
Vakarinis nuotykis man atneša rytinį liūdesį
Tam pačiam mieste be pavadinimų
Gatvėse be žmonių
O jeigu ir yra - neturi veidų

Vardų neatsimenu
Sąsiuviny neužsirašiau, nebuvo priežasčių
Raudona linija žibintais pažymėtų miesto pakraščių, ramu
Jokio garso
Vis dar spengia ausyse, tylu

Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

Dienos keičia dienas lyg pianino klavišai
Baltuosius karts nuo karto perkerta juodų klavišų nišos
Jos pinasi ir rišas
Nebodamos iš naujo bando
Šiandieną tau atriekt sėkmės
O man išplėšt ant žando randą

Kiekvieną krantą, kiekvieną kartą
Neatkartojamų peizažų aplinkybės varto
Mes mokam būti vyrais
O būna tampam klounais
Kai nulinčiuojame savus ir tikim daunais

Tada galvojam, kad sėkmė pamišusi
O gal sumišusi
O gal ant visko braukus, užsimiršusi
Tokiem kaip tu, galvoji
Jai paprasčiausiai neužtenka laiko
Pasaulis vis geriau šaudo
Vis blogiau skaito

Niekše, neliesk vaiko
Ir to, kuris kas dieną tam vaikui duoną raiko
Kad spindulys vilties nors truputėlį šviestų
Jie jau surinko akmenis - neliesk jų
Ir šitos gatvės taps nebe tokios purvinos
Kai norintys kalbėti pradės kalbėti burna
Kai įtikės - yra daugiau nei iki šiolei rado
Tik švino pūką, sunkų vandenį ir kartų medų

Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

Truputį labiau geras, truputį mažiau blogas
Aukščiau lubos, mažiau skylėtas stogas
Truputį mažiau priešas, truputį daugiau brolis
Truputį labiau kilęs, mažiau puolęs
Truputį daugiau jausmo, truputį mažiau skausmo
Baimė atsitraukia ir nebe taip kausto
Truputį mažiau gėda, truputį mažiau ėda
Tuos, kurie tiki, todėl išlieka, nepabėga

Aš juos mačiau (nepabėga)
Būna sunku, tačiau (nepabėga)
Taip, jie dega greičiau, tačiau (nepabėga)
Nepabėga

Aš juos mačiau (nepabėga)
Būna sunku, tačiau (nepabėga)
Taip, jie dega greičiau, tačiau (nepabėga)
Nepabėga

Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

Rytojui reikia nedaug
Tik truputį