Demonay Songtext
von G&G Sindikatas
Demonay Songtext
Sieloj sielų vagies labai klaidu
Sielų vagis sieloj daro nemaža klaidų
Tokioj būsenoj, bro, ramybėj neužsibūsi
Į savo pusę lenkia ranką uždusę
Tie dviese mano viduj šypso kukliai
Atsakymai akyse, bandyk jose Googlint
Eilinė smuklė, eiliniai kovos menai
Meistrai visada skiria dėmesį smulkmenai
Tie dviese naudojasi mano vyzdžiais
Dėmėm atidūs, įvykiais ir pavyzdžiais
Ar patinka neklaus, pastatys prieš faktą
Visdar širdį rakina visdar išmeta raktą
Netikiu skystalais, jų paistalais
Netikiu jėga jeigu jėga be randų
Taip, atsiimsiu danguj jeigu reiks,
Bet niekada neatsuksiu mane mušančiam žando
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Laiko Dievas viduj manęs.
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Laiko Dievas viduj manęs.
Mirštu aš ir jie miršta iš lėto
Kartu kvėpuojam dūmų mano cigareto
Čia ne Šekspyro soneto
Būti demonui DO IT Kasteto
Instagrame, kuris neturi like′ų
Bet daužo repą kaip kėglius strike'o
Nematęs rigoleto ar Puccini valeto
Bet problemos nuo jo atšoka rikošeto
Šneka su manim, tipo man sekas
Tik, kad išlepęs ir balsas kaip gyvatės
Nebūtų sakę, būtų išdegę
Turnė Osakoj dabar gerti sakę
Demonai kartais tūno kasetėj demo
Būna pasidarau toks truputį emo
Kai banko sąskaitos balansas
Iš lėto balansuoja ties skaičiumi zero
O jie nesidera, o ne ne,
Nesibara jei padarau kaip pridera
Ir jie nesidera, o ne ne,
Demonai mano viduje.
Mano demoną mano viduj
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Laiko Dievas viduj manęs.
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Laiko Dievas viduj manęs.
Aš ištrūkau iš moralės oralinių gniaužtų
Viskas – demonas laisvas, viskas – pietūs po šaukštų
Bet tas, kuris Dievas dabar many,
Prilaiko demoną tą, kad vaikis neįsijautų
Sakai lyja dabar Tavo kelyje
Jauti pelija dūšios kiekvienas kampas
Aleliuja tada – lelija
Sėkmė pralėkdama mostels pro langą ranką
Jau seniai nebedirbu Dievui
Bet niekada netarnausiu išperai velniui
Lakuotanagiai ir spalvotadančiai
Taip pat pagarbos mano nenusipelno
Skolas nuo pelno, esmes nuo prasmių
Baimės, drąsos, laimės, nuodėmės kvapą
Tie dviese – aš ir esu
Mano viduj transformuojantis žodį į taktinį repą.
Tūno tūkstantis demonų mano viduj
Griešias sielas ir kūną
Mano viduj kas bus jei pavyks, kas kas
Jei įvyks, jokio paskui nebebūna
Tūno tūkstantis demonų mano viduj
Griešias sielas ir kūną
Mano viduj kas bus jei pavyks, kas kas
Jei įvyks nebebus jokio paskui.
Tūno, mano viduj, mano viduj. Kas kas. Nebebūna.
Tūno, mano viduj, mano viduj. Kas kas. Jokio paskui.
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Laiko Dievas viduj manęs.
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Laiko Dievas viduj manęs.
Sielų vagis sieloj daro nemaža klaidų
Tokioj būsenoj, bro, ramybėj neužsibūsi
Į savo pusę lenkia ranką uždusę
Tie dviese mano viduj šypso kukliai
Atsakymai akyse, bandyk jose Googlint
Eilinė smuklė, eiliniai kovos menai
Meistrai visada skiria dėmesį smulkmenai
Tie dviese naudojasi mano vyzdžiais
Dėmėm atidūs, įvykiais ir pavyzdžiais
Ar patinka neklaus, pastatys prieš faktą
Visdar širdį rakina visdar išmeta raktą
Netikiu skystalais, jų paistalais
Netikiu jėga jeigu jėga be randų
Taip, atsiimsiu danguj jeigu reiks,
Bet niekada neatsuksiu mane mušančiam žando
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Laiko Dievas viduj manęs.
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Laiko Dievas viduj manęs.
Mirštu aš ir jie miršta iš lėto
Kartu kvėpuojam dūmų mano cigareto
Čia ne Šekspyro soneto
Būti demonui DO IT Kasteto
Instagrame, kuris neturi like′ų
Bet daužo repą kaip kėglius strike'o
Nematęs rigoleto ar Puccini valeto
Bet problemos nuo jo atšoka rikošeto
Šneka su manim, tipo man sekas
Tik, kad išlepęs ir balsas kaip gyvatės
Nebūtų sakę, būtų išdegę
Turnė Osakoj dabar gerti sakę
Demonai kartais tūno kasetėj demo
Būna pasidarau toks truputį emo
Kai banko sąskaitos balansas
Iš lėto balansuoja ties skaičiumi zero
O jie nesidera, o ne ne,
Nesibara jei padarau kaip pridera
Ir jie nesidera, o ne ne,
Demonai mano viduje.
Mano demoną mano viduj
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Laiko Dievas viduj manęs.
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Laiko Dievas viduj manęs.
Aš ištrūkau iš moralės oralinių gniaužtų
Viskas – demonas laisvas, viskas – pietūs po šaukštų
Bet tas, kuris Dievas dabar many,
Prilaiko demoną tą, kad vaikis neįsijautų
Sakai lyja dabar Tavo kelyje
Jauti pelija dūšios kiekvienas kampas
Aleliuja tada – lelija
Sėkmė pralėkdama mostels pro langą ranką
Jau seniai nebedirbu Dievui
Bet niekada netarnausiu išperai velniui
Lakuotanagiai ir spalvotadančiai
Taip pat pagarbos mano nenusipelno
Skolas nuo pelno, esmes nuo prasmių
Baimės, drąsos, laimės, nuodėmės kvapą
Tie dviese – aš ir esu
Mano viduj transformuojantis žodį į taktinį repą.
Tūno tūkstantis demonų mano viduj
Griešias sielas ir kūną
Mano viduj kas bus jei pavyks, kas kas
Jei įvyks, jokio paskui nebebūna
Tūno tūkstantis demonų mano viduj
Griešias sielas ir kūną
Mano viduj kas bus jei pavyks, kas kas
Jei įvyks nebebus jokio paskui.
Tūno, mano viduj, mano viduj. Kas kas. Nebebūna.
Tūno, mano viduj, mano viduj. Kas kas. Jokio paskui.
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Laiko Dievas viduj manęs.
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Mano demoną mano viduj,
Laiko Dievas viduj manęs.
Writer(s): Gabrielius Liaudanskas, Kastytis Sarnickas, Donatas Jursenas Lyrics powered by www.musixmatch.com