Gandrai Songtext
von Andrius Kaniava

Mano kiemo pačiam vidury
Visą rudenį lijo lietus
Šokinėk per balas, kol jose atsispindi dangus
Ir nutūpė žemėn miesto stogai
Vos tik sušlapo sparnus
Kiemo sargas dar bandė skraidyt
Bet būkit ramūs, to niekad nebus, tik

Brenda gandrai per pievą
Kaip danguje paklydę
Pėdų danguj nelieka, pievoj palieka brydę
Rytą gaidžiais pakilę
Vėl kelio neberanda
Po mano delnu vėl juodas gandras skrenda


Gal dar bandysim nuslėpt
Savo metus, kaip keliančius baimę
Ir visą amžių ieškoti kažko, panašaus į laimę
Gal dar bandysime prisirišti žodžiais
Kaip skudurais iš trečių rankų
Ir visą amžių budėt
Ir žiūrėt pro uždarą langą, kaip

Brenda gandrai per pievą
Kaip danguje paklydę
Pėdų danguj nelieka, pievoj palieka brydę
Rytą gaidžiais pakilę
Vėl kelio neberanda
Po mano delnu vėl juodas gandras skrenda

Iš tų dulkėtų kalbų
Gal kaip vakar, liks dulkės ir švirkštas
Ir lis prie pat mano langų
Ir šlapiais sparnais užkloję mus kaip lizdą

Brenda gandrai per pievą
Kaip danguje paklydę
Pėdų danguj nelieka, pievoj palieka brydę
Rytą gaidžiais pakilę
Vėl kelio neberanda
Po mano delnu vėl juodas gandras skrenda

Ir niekas jo nemato
Ir niekas neatranda