Septynerius ilgus metus Songtext
von Aistė Smilgevičiūtė ir Skylė

Septynis ilgus metus mes gėrėm žiedlapių midų
Bridom per kopas baltas ir žiūrėjome viens į kitą
Septynis ilgus metus mano rūmuose žarstėme auksą
Ir kieme tarp švelnių augalų aš tau būriau meilę saldžiausią

Bet tau reikėjo vėjų
Ir sirenų klyksmo, ir laivų
Nes likimas tau skyrė pavojus
Aš tau siūliau meilę
Ir nemirtingumą, ir turtus
Bet tau per mažai, per skurdu

Daviau aš tau gerti vandens užmaršties
Ir bandžiau ištrinti kelius tavo praeities
Atlėgo tau namų ilgesys ir vaizdai sunkios patirties
Bet vis tiek negalėjau išplėšti iš širdies praėjusių dienų atminties


Tau reikėjo vėjų
Ir sirenų klyksmo, ir laivų
Nes likimas tau skyrė pavojus
Aš tau siūliau meilę
Ir nemirtingumą, ir turtus
Bet tau per mažai, per skurdu

Ir todėl aš nežinau, kokia jėga
Liepė tau palikt mano salą
Tai nemirtingų dievų valia
Kvietė tave į kelią

Ir todėl aš stoviu viena tarp smilčių
Ir žiūriu, kaip kyla burės
Neužteko sulaikyt man tavęs jėgų
Tad išplauk – man tu būsi pražuvęs

Tau reikėjo vėjų
Ir sirenų klyksmo, ir laivų
Nes likimas tau skyrė pavojus
Aš tau siūliau meilę
Ir nemirtingumą, ir turtus
Bet tau per mažai, per skurdu


Tau reikėjo vėjų
Ir sirenų klyksmo, ir laivų
Nes likimas tau skyrė pavojus
Aš tau siūliau meilę
Ir nemirtingumą, ir turtus
Bet tau per mažai, per skurdu